Kristinooshke… ir Kitos Nelaimės

Manau, būtų teisinga prisipažinti, kad artimiausiu laiku įrašų nebus. Taigi, tikslinga sakyti, kad blogas susiruošė atstogų. Na, gal iki birželio vidurio, kai visi projektiniai darbai bei egzai bus baigti. Nebent įsipainiotų koks vienas kitas įrašas…  Bet vargu, nes ir taip vis nespėju visko padaryti laiku. Baisūs tie mokslai, ėda gyvenimą.

Po blogo persikėlimo akcijos man dingo entuziazmas rašyti. Kažkaip nesinori pripažinti tų naujovių nors tu ką. Pakitusi blogo išvaizda ir pats valdymas man nebėra toks mielas. Veltui dejuoju, vistiek nieko nepakeisiu. Bet bent jau kiti žinos, kad man VIS DAR pikta.

Trumpas aprašymas, kaip gera trumpam grįžti namo. Priežastis - mamos diena.

Čia mūsų žydinti gatvė, kurios taip pasiilgstu. Vaikystės ir paauglystės žaidimų aikštelė.

Pražydęs medelis prie vartų.

Gėlytės prie namo.

Suklypęs, bet mielas šiltnamis, kuriame kaitinasi katinai.

Žinoma, artimi žmonės. Sėdėjimas lauke ant suoliuko, šašlykų kepimas, kurių aš nevalgau, bet visada padedu uždegti malkas.

Ir netgi atsibodusios kalbos, kaip pavyzdžiui kada aš ateisiu į protą ir valgysiu mėsą. :) Ilgai dar teks jiems laukti.

Taip pat nepamiršau pasveikinti mamos ir močiutės. Joms - ypatingos gėlės, seliozijos.

Ak, ta nostalgija…

Atrodo, kad kurti blogą nėra lengva. Žinoma, įrašai gali lietis laisvai, bet kaip suformuoti blogo išvaizdą bei visokias nuorodas? Ką daryti paprastam žmogui, kuris nori blogo ir neturi žalio supratimo, kaip tas daroma??? Bet kokie patarimai yra welcome.

Reikia pasveikinti blogą su nekaltuoju prasidėjimu. Bei reikia tikėtis, kad tas prasidėjimas subręs į gerą reikalą ateityje ir, kad bus visiems lengva neužmiršti gimtadienio.