Kristinooshke… ir Kitos Nelaimės

Autorė - Ieva Simonaitytė

Pavadinimas - Pikčiurnienė

Leidykla - Vaga

Žanras - Apysaka

Išleista -1975, originaliai parašyta 1953

Puslapių - 308

Užkliuvo man knygų komise būtent ši knyga. Patiko pavadinimas. O kadangi lietuvių rašytojai manęs netraukia nuo mokyklos laikų (taip, mokykla pasistengia mus atbaidyti nuo lietuvių literatūros su savo Donelaičiais ir pan.), tai pagalvojau, kad jau pats laikas atsikratyti mokyklinių šiurpų ir suteikti šansą lietuvių rašytojai. Dar atsimenu, kai reikėjo skaityti jos “Aukštųjų Šimonių likimą”. Tada buvo brrr…

Rašytoja Ieva Simonaitytė gimė 1897m. tuometiniame Klaipėdos krašte, kuris dar buvo vadinamas Memeliu ir buvo daugiau vokiškas.  Nors mokyklos ji ir nelankė dėl blogos sveikatos, bet rašyti ir skaityti mokėjo. Šaunuolės mūsų moterys! Jai teko gyvenime ir žąsis ganyti, ir siuvėja dirbti, o vėliau sugebėjo prasimušti į redakciją ir galop užsiėmė literatūrine veikla. Žinoma, visa istorinė situacija atsispindi ir jos kūriniuose, kas yra natūralu. Visi rašo, kas jiems aktualu. Pvz., kaip keitėsi ūkio darbai, kaip atsirado darbininkų reikalavimas į normalias darbo sąlygas ir pan. Bet kas man patiko labiausiai, kad knyga netampa istorijos vadovėliu ir apie tuos įvykius užsimenama tiek, kiek reikia, o pagrindinis dėmesys skiriamas knygos veikėjams.

Taigi knyga yra apie 4 seseris gyvenančias Benagių kaime, Klaipėdos krašte. Tai Bušė, Barbė, Magdė ir Trūdė. Keisti vardai :) Bet daugiausiai rašoma apie Bušelę, kuri smarki merga ir moteris buvus. Nuo pat lopšio viskas turėjo būti pagal jos norus, paaugus ji pradėjo komandavoti ne tik jaunesnėms seserims, bet ir ūkio mergoms ir bernams. Žodžiu, boba su kiaušiais. Ir buvo ji nusprendusi turtingai gyventi, kad ir kiek tai kainuotų. O geriausia - dvarininke pasidaryti. Vėliau ji išteka už Pikčiurnos (netgi vyrą pati pasirenka!) ir ta pavardė labai jai pritinka. Knygoje tikrai įdomiai aprašomas jos gyvenimas, kaip ji nepaisė kliūčių savo kelyje, bet ir kitiems buvo negailestinga, grubi ir be užuojautos. Net ir savo šeimos nariams. Skaitant šią knygą pasijunti geriau, kad gyvename dabartiniuose laikuose ir, kai realiai pagalvoji, kiek anksčiau žmogus turėjo dirbti, tai stačiai baisu! O atlygis - tai jei duoda sviesto ant duonos. Bet ir prikrėtė ta Pikčiurnienė cirkų per savo gyvenimą. :)))

Rekomenduoju paskaityti. Nors tai nėra toks lengvas romanas, kaip pvz. Keyes ir pan., bet vertas dėmesio. Padeda pasijusti geriau, įvertinti, koks mūsų gyvenimas geresnis. Knyga nestokoja ir humoro vietom. Nors, jei esate dar mokykloje ar kątik po mokyklos, Pikčiurnienė gali ir nepatikti, nes panašaus gėrio, turbūt, per akis. Be to, knyga yra daug malonesnė, kai nereikia jos nagrinėti ir analizuoti.

Autorė - Mary Kay Andrews

Pavadinimas - Skandaliukas

Angliškas pavadinimas - Hissy Fit

Leidykla - Vaga

Žanras - Romanas

Išleista - 2009

Vertė - Lina Krutulytė

Puslapių - 456

Mary Kay Andrews yra amerikiečių rašytoja. Jos kūriniai - tradiciniai šiuolaikiški romanai apie amerikietes, jų padėtį visuomenėje, meilės paieškas. Rašytoja stengiasi rašyti su humoru ir šmaikščiai, bet, mano nuomone, labiau jai gaunasi toks amerikietiškas bukas nuspėjamas humoras.

Veiksmas vyksta, kaip visada, mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta. Kilė Merdok ruošiasi ištekėti, bet per priešvestuvinę vakarienę užtinka savo jaunikį svetimaujant su jos geriausia drauge ir nusprendusi, kad Ei Džei šiknius, viską atšaukia. Kadangi jos sužadėtinio šeima pati įtakingiausia miestelyje, užverda tikra košė, nes jo šeima pradeda Kilei kerštauti, Ei Džei nori  ją susigrąžinti, ji pyksta, guodžasi savo gėjui draugui, o dar pasirodo kitas turtingas vyrukas, kuris tipo įsimylėjęs kažkokią fifą advokatę, bet ir su Kile elgiasi dviprasmiškai ir duoda jai darbo įrengti jam senovišką namą (Kilė - interjero dizainerė). Na, žodžiu, beveik meksikietiška opera.  Vietomis knyga ištęsta, visgi virš keturių su puse šimtų lapų. Taigi, sunku išlaikyti dėmesį.

Bet, aišku, knyga, kaip ir visos šio tipo knygos, labai greitai skaitosi. Todėl tie visi puslapiai gana greit susivalgo. Rekomenduočiau tą knygą visiems, kas mėgsta šį žanrą ir nori atsipalaiduoti. Tai gana linksmas, lengvas skaitalas, nevarginantis galvos. Ši knyga nepatiks tiems, kurie nori ką nors išmokti ar ką nors iš knygos pasiimti. Vertimas geras, man patiko. Ir klaidų per visą knygą gal tik 10, kas yra palyginti mažai, kai tokia stora knyga.

Išvada tokia, kad man knyga visai patiko. Gavau būtent tai, ko ir tikėjausi. Jei norite, galite aplankyti oficialią Mary Kay svetainę.

Pasitaikė nusipirkti tokių neskanių obuolių. Kurį  laiką taip jie ir buvo ant palangės, kol pamačiau, kad lyg pradeda vysti. Tai tada suveikė sąžinė, kad reikia tuos obuolius vistiek suvartoti ir taip atsirado šios bandelės. Tešlos receptas iš Sonatinos, bet perdarytas mano skoniui.

Reikės:

• pakelio sausų mielių arba 20g šviežių
• 100g cukraus
• 200ml pieno
• 3 kiaušinių
• 60g sviesto
• 3 šaukštų aliejaus
• 1 šaukštelis nubrauktas druskos
• 600g miltų + dar apie 200g

Įdarui:

• obuolių
• mėgstamų prieskonių

Į dubenį sudėti mieles, cukrų ir pašildytą pieną. Pieną šildžiau puoduke 40s.

Viską palikti 10-15 min., kad suputotų.

Tada sumušti kiaušinius, supilti tirpintą sviestą bei aliejų. Lengvai permaišyti.

Eilė miltams ir šaukšteliui druskos.

Supylus 600 g miltų, tešla gaunasi gan skystoka, bet elastinga.

Tokią ir palikite kilti. Nesuabejokite, viskas pavyks puikiai. Net viršus neapdžius. :) Randame tiek:

Tešla turi būti pilna oro burbuliukų ir lipni.

Tada dar sudedu apie 150-200g  miltų, kol tešla pasidaro daugmaž nelipni. Bet stenkitės nepadauginti miltų, kad tešla nebūtų kieta. Be to, jei tešlą pasidarysite visai nelipnią, bus labai sunku suformuoti bandeles, nes krašteliai tiesiog nesulips. IGeriau jau papildomai pasibarstyti miltų formuojant, nei padauginti jų į tešlą. Išminkyta tešla:

Tuomet, eikite skusti ir pjaustyti obuolių. Per tą laiką, tešla vėl antrą kartą pakils. Užtat nepasiruoškite obuolių iš anksto. Obuolius stenkitės pjaustyti gan smulkiai, kvadratėliais. Gal net smulkiau nei man čia pavyko. Mano obuoliai buvo visi nesultingi ir saldūs. Tokie labai tinka kepimui, nes neištįžta.

Dabar dėl paruošimo. Aš obuolius skaninu mano žiauriai mėgstamu prieskonių mišiniu “Magic Cinnamon” iš Thomas Phillips už 4.96 Lt (pakuotėje 125g). Tikrai rekomenduoju įsigyti.

Juos galima naudoti tiesiog visur: į karštą vyną, meduolius, pyragus, cinamonines bandeles, tinka į viską, kas su obuoliais. Na, žodžiu super. į sudėtį įeina cukrus, cinamonas, imbieras, gvazdikėliai. Jais ir paskaninu savo obuolius. Jei šiuo metu tokių prieskonių neturite, bandykite su truputėliu cukraus ir cinamonu.

Pabaiga jau visai arti, tuoj turėsite šviežutėlių kvepiančių bandelių. Dėkite kuo daugiau įdaro. Aš mėgstu tešlos gabalėlį išsikočioti į blyną, nes taip lengviau suformuoti bandelę. Prityrusiai šeimininkei, ko gero, to neprireiktų.

Ir štai:

Bandeles patepiau pienu ir dar pabarsčiau prieskoniais.

Kepti 180 laipsnių orkaitėje 15min. arba kol gražiai pagels.

Labai puikiai suėjo prie lengvos vasariškos knygos ir su taure šalto vyno. O svarbiausia, kad tiek įdaras, tiek ir pati tešla labai skanūs, purūs, minkšti. O kitą dieną šios bandelės dar būna nesudžiūvusios ir labai skanios. Manau, šios bandelės vienos iš geriausių naminių bandymų.

Na va, pagaliau atėjo taip ilgai lauktoji pabaiga. Sunku net įsivaizduoti, 18  metų arimo be pertraukos! O ypač paskutiniai pora mėnesių buvo tikras košmaras, grynas beprotnamis. Aš atrodžiau panašiai kaip toj nuotraukoj:

Ir kiekviena popietė prasidėdavo tokiu vaizdu (aišku popietė, nes kiaurą naktį rašydavau, o paryčiais užmigdavau):

Bet, ačiū Dievui, viskas baigta ir vėl galėsiu pradėti gyventi kaip žmogus. Ar bent jau išsimiegoti naktį. Ir skaityti ką pati noriu, ir pasigaminti ką nors skanaus, ir teliką pažiūrėti… Ach, netelpa viduj, kaip gerai! Dabar tik telieka sulaukti to renginio :)

Papasakosiu, kaip aš verdu rūgštynių sriubą. O verdu paprastai. Kuo paprasčiau, tuo geriau/skaniau. Tikrai. Anksčiau į šią sriubą dėdavau daug visokių dalykų, vos ne visas daržoves, kokias turėjau. Bet taip nereikia daryti, nes tada gaunasi marmalas. Kas nori grynos sriubos, bandykite mano variantą. Laiko užims nedaug, apie 20 min.

Reikės:

• 3 vidutinių bulvių
• 2 sultinio kubelių
• lauro lapo
• kelių juodųjų pipirų
• gniūžtės rūgštynių
• svogūno
• aliejaus apkepinti
• 3 kietai virtų kiaušinių
• krapų ar petražolių, geriau šviežių

Pirmiausia užkaiskite virti kiaušinius.

Žinau, kad mano močiutė bulves virtų atskirai. Ji taip daro su visais barščiais, kopūstienėm ir t.t. Na, bet aš verdu viską kartu. Taigi 3 bulves supjaustykite smulkiais kubeliais (greičiau išvirs), įmeskite 2 kubelius sultinio, apie 6 pipiriukus ir lauro lapą (jei mažas, tai dėkit du, bet ne daugiau). Užpilti verdančiu vandeniu ir virti apie 15 min arba kol bulvės beveik išvirs.

Tuo tarpu, nusiplauname rūgštynes, nupjaustome kietus kotelius. Ir susismulkiname. Beje, rūgštynių tik atrodo daug, jos greit suverda.

Pasikepiname svogūną.

Stambiai susipjaustome kiaušinius.

Kai bulvės jau beveik suminkštėja, viską sudedame vienu ypu: svogūnus, kiaušinius ir rūgštynes. Verdame apie 5 min. Daugiau tikrai nereikia, nes nieko iš tų žolių neliks.

Kai išverda, pabarstyti krapais (deja, turėjau tik džiovintų) ir palikti dar kelias min pastovėti. Na, ir viskas. Kuo puikiausia sodraus skonio sriuba. Iš tiesų, net tas svogūnas nebūtinas. Svarbiausia yra bulvės, rūgštynės ir kiaušiniai.

Na, su nuotraukom, kaip visada, per daug nesistengiau. Bet skonis geresnis, nei atrodo.