BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Napoleono tortas. I dalis

Kas negirdėjo apie Napoleono tortą? Jūs? Na, nieko baisaus, aš apie ji sužinojau gal prieš kokius metus ir visą tą laiką man kirbėjo mintis jį pasigaminti. Mane labiausiai nustebino tai, kad visi aplink mane žino apie tą tortą ir visi apie ji kalba su pasigėrėjimu ir svajinga išraiška akyse. Daug kas prisimena, kaip jų mamos ar močiutės kepdavo tą tortą svarbiomis progomis. O kur aš buvau? Pas mane visad būdavo kažkas panašaus į medutį. Ir viskas. Na, bet laikas permainoms. Tikrai. Laikas dar vienam eksperimentui mano virtuvėje!!!

Ai, beje, per tą laiką sužinojau, kad Napoleonas laikomas vienu iš pačių sudėtingiausių tortų. Ups. Sakoma, papločiai visad subyra, nes yra ypač trapūs ir apskritai, jei kas nors truputėlį ne taip (sviestas ne visai šaltas, kremas per karštas ir t.t.) = amen tavo tortui, tavo pastangoms ir visam tam sugaištam laikui. O laiko reikia daug. Na, ir pinigų reikia :) Kadangi Napoleonas garsus tuo, kad jis daromas iš daug daug sviesto, net iš kilogramo (ir net nemanykite nusikalsti galvodami apie margariną! Taip, Napoleonas labai kaloringas ir nesveikas tortas, bet dar ir baisingai skanus, o dar, be to, - legenda!), kainuos nepigiai. Ir iš tikro, reikia sviesto, ne tepalų mišinių ten jokių. Tai jei 180 ar 200g sviesto pakelis kainuoja 4Lt, o reikia 5-6 pakelių… Bet ką aš čia.

TORTAS NAPOLEONAS

Sudėtinės dalys:

Tešlai

* Kvietiniai miltai, a.r., 700 gramų
* Sviestas, geriausia naminis ar iš ūkininkų, 500 gramų
* Grietinė, geriausia naminė, rūgšti, 5 šaukštai
* Konjakas, 50 gramų (spėju apie 60ml)
* Kiaušiniai, 1 vienetas
* Druska, rašo 7 gramai, bet dėjau 5g

Virtam vaniliniam kremui:

- 500g naminio sviesto,
- 120g aukščiausios rūšies kvietinių miltų,
- 350 g cukraus,
- 1 stiklinės gyvo naminio pieno,
- 3 naminių kiaušinių trynių,
- 20g vanilinio cukraus,
- 50g konjako.
- rūgštesnės uogienės, jei norite
(kai kurie receptai dar mini krakmolą)

Gaminimas
T e š l a i ant darbastalio kalvele išsijojami miltai, užbarstoma druska, miltuose padarius duobutę, į ją supilamas konjakas ir sudedama grietinė, įmušamas kiaušinis, sudedamas atšaldytas gabalėliais supjaustytas sviestas ir šaltoje patalpoje kapojama tol, kol tešloje nelieka sausų miltų. Tada iš tešlos suformuojamas rutulys, suvyniojamas į maistinę plėvelę ir dedamas porai valandų į šaldytuvą. Po to tešla padalijama į 12 vienodo dydžio gabalų ir iškočiojama 12 vienodo diametro 3-4 mm storio papločių. (Kočioti ir perkelti lengviausiai tarp dvejų maistinių plėvelių). Papločiai perkeliami į kepimo popieriumi išklotą skardą, subadomi šakute ir kepami karštoje 180 laipsnių orkaitėje 2-3 min. , kol gražiai pagelsta, bet ne paruduoja. Iš skardos išimami, kai atšąla. Ant lakštų dedama lėkštė arba kita apvali forma ir apipjaunama.

K r e m u i skirtas sviestas ištirpinamas puode, įsijojami miltai ir maišant kaitinama, kol miltai pradeda gelsti. Atskirai prikaistuvyje užvirinamas pienas su cukrumi ir supilamas į sviestą su miltais, smarkiai maišant. Dar kiek pakaitinus, nukeliama nuo ugnies ir mediniu šaukštu sukama tol, kol kremas atvėsta. Tada po vieną įmušami tryniai ir gerai išsukama. Kartu po truputį pilamas konjakas bei vanilinis cukrus ir sukama, kol kremas pasidaro purus.

Atvėsę papločiai pertepami kremu ir palaikomi porą valandų paslėgti.

Puošiama likusiu kremu ir iš lakštų nuopjovų sutrintais trupiniais: viršus ir šonai aptepami kremu ir apklijuojami trupiniais. Prancūzijoje vieną dalį nuopjovų dar kiek pakepindavo, kad gautųsi tamsesnė spalva. „Napoleono” viršų aplipdydavo šviesesniais trupiniais, o tamsesniais trupiniais per trafaretą išbarstydavo laurų vainiką su N raide viduryje.

Po ilgų paieškų (o skaičiau daug ir bloguose, ir knygose, ir lietuvių, ir ne lietuvių puslapiuose), nusprendžiau pabandyti receptą iš gaspadinės. Taigi, viską išpasakojus, veriame duris (jei tokias turėčiau) ir žengiame virtuvėn.

Taigi, pradžiai tiesiai ant stalo suformuojame kalvelę miltų. Ir ne šiaip, o sijotų miltų ir net aš šįkart persijojau. Na, noriu būti tikra, kad tortas pavyks. Kad tik pavyktų! Ir pridedame druskos.

Tada sukapojame sviestą. Įsidėmėkite, kad sviestas turi būti labai sušalęs. Geriausia, kad visi produktai ir patalpa būtų vėsi ar bent jau gerai išvėdinta. Na, žodžiu, sukuriame geriausias sąlygas, kokias tuo metu galime. Viskas turi vykti greitai ir sklandžiai, kad sviestas nepradėtų tižti. Štai pusė kilo.

Na, tada tradiciškai miltuose darome duobutę ir pirmiausia supilame tirštesnius produktus, pvz. grietinę. Įmušame kiaušinį. Galiausiai supilame konjaką. Na, kadangi butelis konjako kainuoja apie 100 Lt, tai man tenka tenkintis brendžiu (kuris taip pat ne tik trenkia į galvą, bet ir per kišenę). Brendį “Napoleonas”, kaip jau supratote, pasirinkau vien dėl pavadinimo. Įpylus, negaišuokite ir greitai viską užverskite miltais, kad jūsų šulinėlis neprakiurtų.

Truputėlį pamaišę, suberkite sviestą ir tada pasiraitoję rankoves, kibkite į darbą. Kapokite sviestą, kol neliks sausų miltų. Geriausia dviem peiliais. Tik ne rankomis, kad, neduokdie, neištižtų sviestas. O kapoti reikia greit, daug ir energingai.

O gavosi tešlos netikėtai daug.

Ir kad ir kaip stengiesi sviestą smulkiai sukapoti, vis tiek lieka didesnių gabalų. Net nežinau, kaip čia bus. Baisoka.

Viską rankomis sulipdome į kamuolį, bet neminkome. Na, ir viskas.

Kvepia šis reikalas neblogai. Tokia kepykla: miltai, sviestas ir brendis…

Ir tada reikia tešlą įvynioti į maistinę plėvelę (kurios, pasirodo, neturiu) ir geriausia šaldytuve palikti per naktį ar kelioms valandoms. Bet tikrai ne “porai” valandų. Turi tešla subręsti.

Na, ir žiūrėsime, kas bus. Rytoj kepsiu lakštus ir sutepsiu tortą. Ir dar parą mažiausiai jis turi pastovėti, kad susigertų skoniai. Taigi, Napoleonui reikia bent trijų dienų. Nieko sau!

Na, o aš tuo tarpu su jumis atsisveikinu ir einu gerti brendžio su cola. Au-revoir mon chéri ou ma chérie.

Tęsinį skaitykite mano antrame bloge.

Patiko (16)

Rodyk draugams

komentarai (17) | “Napoleono tortas. I dalis”

  1.   nebesulaukiu rašo:

    Tai kur antra dalis?

  2.   Kristinooshke rašo:

    Matyt pasiekiau limitą, nes nebeleidžia įkelti nuotraukų. Todėl ir nerašau. Dar nesugalvojau kaip spręsti šią problemą.

  3.   monika rašo:

    parasyk tada kaip gavosi????ar viskas gerai?nebesulaukiu…………noriu kepti :)))

  4.   Kristinooshke rašo:

    Gavosi gerai, tik kremo per daug. Dėčiau bent puse pakelio sviesto mažiau.

  5.   Gita rašo:

    Ir kaip ta problemą išsprendei dėl limito pasibaigimo? Laukiu antros dalies šio įrašo :)

  6.   Kristinooshke rašo:

    Na, susikūriau antrą blogą tuo pačiu loginu. Ir viskas, bus kaip knygų tomai, taip ir blogas I, blogas II ir t.t.

  7.   Napoleono tortas. II dalis rašo:

    [...] Pirmą dalį skaitykite mano pirmajame bloge. [...]

  8.   Napoleono tortas. III dalis rašo:

    [...] Pirma dalis. [...]

  9.   jolita rašo:

    gal galetumet smulkiai paaiskinti kremo gamyba:as reik uzvirinti sviesta,kiek minuciu virinti,ant kokios ugnies,nes bandau antra karta daryti krema ir nesigauna:-(,man atsiskiria sviestas…..ka darau blogai:-(

  10.   jolita rašo:

    labai buciau dekinga.turiu issikepus lakstus,ir norisi pasibaikti torciuka:-)

  11.   Kristinooshke rašo:

    Jolita, sviestą reikia ištirpinti ir kai tik ištirpsta, dedami miltai. Niekas tiksliai negali nurodyti, kiek laiko reikia pavirinti miltus su sviestu, nes skiriasi viryklių kaitrumas, puodai, tai pati žiūrėk, vis maišyk, kad neprisviltų. Kai jau pradėsi lydyti sviestą, tuo pačiu metu uždėk ir pieną virti. O kad sviestas atsiskiria, tai, manau, neteisingos proporcijos :-/
    Paskaityk čia: http://kristinooshke2.blogas.lt/napoleono-tortas-iii-dalis-16.html

    Jei dar turėsi kokių abejonių - rašyk :)

  12.   jolita rašo:

    aciu labai uz paaiskinima,tikrai bandysiu dar kartely,tikiuosi sy karta pasiseks:-).parasysiu,kaip sekesi ;- )

  13.   jolita rašo:

    dar turiu pora klausimuku:-).1stikline pieno,gal galite pasakyti kiek bus mililitrais?ir,kaip atmatuoti 120gr kvietiniu miltu?(nes neturiu svarstykliu).labai dekinga uz atsakymus

  14.   Kristinooshke rašo:

    Stiklinė standartiškai yra 220 ml.
    Aš miltus matuoju permatomame plastikiniame indelyje, geriausia būtų tokį turėti, jie nebrangūs, ne taip kaip svarstyklės. Na, o šiaip, šaukštas miltų ~25g.

  15.   Plastikiniu langu kainos rašo:

    Kaip skanu, reikes zmonos prasyti, kad surastu laiko toki pagaminti :)

  16.   Loreta rašo:

    Kodėl uždarėte savo blogą?

  17.   Kristinooshke rašo:

    Todėl, kad atrodė, jog jis niekam neįdomus. Juk yra daug geresnių ir gražesnių blogų su superinėm nuotraukom.

Rašyk komentarą