BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ieva Simonaitytė - Pikčiurnienė

Autorė - Ieva Simonaitytė

Pavadinimas - Pikčiurnienė

Leidykla - Vaga

Žanras - Apysaka

Išleista -1975, originaliai parašyta 1953

Puslapių - 308

Užkliuvo man knygų komise būtent ši knyga. Patiko pavadinimas. O kadangi lietuvių rašytojai manęs netraukia nuo mokyklos laikų (taip, mokykla pasistengia mus atbaidyti nuo lietuvių literatūros su savo Donelaičiais ir pan.), tai pagalvojau, kad jau pats laikas atsikratyti mokyklinių šiurpų ir suteikti šansą lietuvių rašytojai. Dar atsimenu, kai reikėjo skaityti jos “Aukštųjų Šimonių likimą”. Tada buvo brrr…

Rašytoja Ieva Simonaitytė gimė 1897m. tuometiniame Klaipėdos krašte, kuris dar buvo vadinamas Memeliu ir buvo daugiau vokiškas.  Nors mokyklos ji ir nelankė dėl blogos sveikatos, bet rašyti ir skaityti mokėjo. Šaunuolės mūsų moterys! Jai teko gyvenime ir žąsis ganyti, ir siuvėja dirbti, o vėliau sugebėjo prasimušti į redakciją ir galop užsiėmė literatūrine veikla. Žinoma, visa istorinė situacija atsispindi ir jos kūriniuose, kas yra natūralu. Visi rašo, kas jiems aktualu. Pvz., kaip keitėsi ūkio darbai, kaip atsirado darbininkų reikalavimas į normalias darbo sąlygas ir pan. Bet kas man patiko labiausiai, kad knyga netampa istorijos vadovėliu ir apie tuos įvykius užsimenama tiek, kiek reikia, o pagrindinis dėmesys skiriamas knygos veikėjams.

Taigi knyga yra apie 4 seseris gyvenančias Benagių kaime, Klaipėdos krašte. Tai Bušė, Barbė, Magdė ir Trūdė. Keisti vardai :) Bet daugiausiai rašoma apie Bušelę, kuri smarki merga ir moteris buvus. Nuo pat lopšio viskas turėjo būti pagal jos norus, paaugus ji pradėjo komandavoti ne tik jaunesnėms seserims, bet ir ūkio mergoms ir bernams. Žodžiu, boba su kiaušiais. Ir buvo ji nusprendusi turtingai gyventi, kad ir kiek tai kainuotų. O geriausia - dvarininke pasidaryti. Vėliau ji išteka už Pikčiurnos (netgi vyrą pati pasirenka!) ir ta pavardė labai jai pritinka. Knygoje tikrai įdomiai aprašomas jos gyvenimas, kaip ji nepaisė kliūčių savo kelyje, bet ir kitiems buvo negailestinga, grubi ir be užuojautos. Net ir savo šeimos nariams. Skaitant šią knygą pasijunti geriau, kad gyvename dabartiniuose laikuose ir, kai realiai pagalvoji, kiek anksčiau žmogus turėjo dirbti, tai stačiai baisu! O atlygis - tai jei duoda sviesto ant duonos. Bet ir prikrėtė ta Pikčiurnienė cirkų per savo gyvenimą. :)))

Rekomenduoju paskaityti. Nors tai nėra toks lengvas romanas, kaip pvz. Keyes ir pan., bet vertas dėmesio. Padeda pasijusti geriau, įvertinti, koks mūsų gyvenimas geresnis. Knyga nestokoja ir humoro vietom. Nors, jei esate dar mokykloje ar kątik po mokyklos, Pikčiurnienė gali ir nepatikti, nes panašaus gėrio, turbūt, per akis. Be to, knyga yra daug malonesnė, kai nereikia jos nagrinėti ir analizuoti.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Ieva Simonaitytė - Pikčiurnienė”

  1.   Skaitanti rašo:

    Geras atsiliepimas. Kaip tik dabar tą knygą skaitau. Ypač knygos aprašymas šaunus: labai knygai pritinkantis. O šiaip ji tikrai nebloga, parašyta su tokia švelnia ironija.

  2.   Kristinooshke rašo:

    Kaip gerai, kad parašei. Nudžiugau radusi ir dar vieną blogą apie knygas :))))

  3.   Megstanti skaityti rašo:

    Skaiciau sia knyga pries 15 metu, dar mokykloje mokiausi. mano senele buvo mokytoja tad jos palepeje tokiu nuostabiu knygu rasdavau…. Nuostabi knyga rekomenduoju perskaityti ir pati dar karta ja skaitysiu.

Rašyk komentarą